Šag za šagom 1-3 dalijamoji medžiaga

  • Šag za šagom 1-3 dalijamoji medžiaga

    Kodas: 9789955222255

    Rinkinį sudaro karpomasis raidynas, karpomosios įvairiatemės kortelės ir didaktinių žaidimų rinkinys.

    Autorius
    M. Puzaitė, L. Šernienė
    Formatas
    215 x 300 x 10 mm
    ISBN
    978-9955-22-225-5
  • Rinkinį sudaro karpomasis raidynas, karpomosios įvairiatemės kortelės ir didaktinių žaidimų rinkinys. Daugelį puslapių spalvotų kartonėlių reikia sukarpyti į paveikslėlius ar žodžių korteles. Jei žaidžiama grupėmis, iš pradžių reikia nustatyti ir aptarti su mokiniais taisykles. Svarbu žinoti, ko žaidimo metu norite mokinius išmokyti, ir prieš kiekvieną žaidimą mokiniams paaiškinti, ko iš jų tikitės. Nuorodas derėtų pateikti kuo paprasčiau, kad žaidimas išliktų žaidimu, o netaptų sunkia užduotimi. Remiantis kai kuriais žaidimais, galima surengti konkursą, pvz., tema „Metų laikai“. Karpomasis raidynas Mokiniams labai svarbu kuo greičiau išmokti rusų kalbos abėcėlę, nes ji skiriasi nuo gimtosios kalbos raidyno. Šiam procesui palengvinti ir pagreitinti skirtas karpomasis raidynas. Mokiniams labai patinka žaisti, nereikia jų nė drąsinti. Išmokti visą abėcėlę iš karto labai sunku, todėl geriausia jos mokytis dalimis, pamažu susipažįstant su naujomis raidėmis ir žodžiais. Mokoma taisyklingai ištarti garsus, įvardyti raides, kartu pateikiama nauja leksika. Galima paskatinti mokinius žodžiu iš žinomų raidžių sudėti kuo daugiau žodžių ar sugalvoti kuo ilgesnį žodį, sudaryti temos žodynėlį, „suverti“ žodžių grandinėlę, kai vieno žodžio paskutinė raidė yra kito žodžio pirmoji raidė, ir t. t. Žaidimai Dalijamoji medžiaga yra skirta padėti ugdyti UK (rusų) gebėjimus. Didaktinius žaidimus tikslinga taikyti ugdymo procese 1–3 mokymo metais. Ypač svarbu išnaudoti visas galimybes pirmaisiais kalbos mokymo metais, kai mokinių mokymosi motyvacija yra aukšta: jiems įdomi nauja kalba, mokymosi medžiaga dar nesudėtinga ir įveikiama, o susidomėjimas ir noras mokytis neužgesę. Pagrindinis UK mokymo tikslas yra komunikacinių gebėjimų užsienio kalba ugdymas, todėl svarbu nuo pat pirmų pamokų ugdyti teigiamą mokinių požiūrį į dėstomą kalbą. Mokiniai turėtų suvokti, kad kalbų mokymasis yra vertingas dalykas kiekvienam asmeniui, nes padeda pažinti pasaulį, tobulėti, dalyvauti visuomenės gyvenime bei sėkmingai veikti savo kultūros ir daugiakultūrėje erdvėje. Didaktinių žaidimų ugdymo procese taikymas suteiks galimybių mokiniams veikti, būti mobiliems bei suvokti, kad jie mokosi patys, o mokytojas jiems tik padeda ir vadovauja. Kortelės Rinkinyje yra kortelių su iliustruotais žodžiais drabužių, baldų, gyvūnų ir kitomis temomis. Dirbti su šiomis kortelėmis galima įvairiais būdais. Pavyzdžiui, mokytojui vardijant žodžius mokiniai suranda tinkamus paveikslėlius. Po to duodama mokiniams laiko tyliai perskaityti žodžius. Vėliau visi skaito garsiai. Tai puikus žaidimas, padedantis tobulinti tarimą ir patikrinti, kaip išmokti žodžiai. Mokiniai gali žaisti grupėmis, poromis ar individualiai. Galima pasiūlyti tik iš raidžių sudėti paveikslėlyje pavaizduotų daiktų pavadinimus, galima ieškoti kortelių su visu žodžiu, parinkti žodį ir pritaikyti jam būdvardį, parinkti pavaizduotam drabužiui jo spalvą įvardijančią kortelę, sugrupuoti korteles pagal nurodytą temą ar pirmąją žodžio raidę ir t. t. Mokytojas parenka žaidimą atsižvelgdamas į pamokos uždavinį ir ugdomus gebėjimus. Taip galima paįvairinti pamokas, o kartu turtinti mokinių žodyną, padėti įsidėmėti kalbos vartojimo taisykles. Spalvotas diktantas Tai puikus būdas mokytis naujos leksikos. Mokytojas vardija žodžius ar žodžių junginius, o mokiniai parenka ir rodo juos iliustruojančias korteles. Pvz., mokytojas taria „krasnaja sumka“, o mokiniai parenka piešinėlį su raudona kuprine. Kai mokiniams vis geriau seksis žaisti šį žaidimą, jie noriai toliau mokysis ir dirbs, nes pasisekimo jausmas motyvuos įdėti vis daugiau pastangų. Diktanto tekstas gali būti daina, eilėraštis ar pasakojimas, kuriame yra tinkamų temos žodžių ar žodžių junginių (pvz., spalvų pavadinimų). Tokie diktantai padeda mokiniams susikaupti, atpažinti tekste žinomus žodžius, juos suprasti. Diktanto metu mokiniai gali rodyti kortelę ne su piešinėliu, o su užrašytu žodžiu. Paveikslėliai „Metų laikai“ A) Šiam žaidimui reikalingi bent du trys paveikslėlių komplektai. Grupės vaikai išsidalija mažąsias korteles. Didžiąją kortelę turi mokytojas. Mokiniai atidengia kortelę ir pasako, kas joje pavaizduota. Jei to padaryti negali, kortelę perduoda draugui. Laimi tas mokinys, kuris turi daugiausiai atidengtų kortelių. Jei yra laiko, kiekvienas mokinys gali įvardyti surinktas korteles. Tokiu būdu visi mokiniai pasikartoja žodžius bei žodžių junginius. Tada mokiniams parodoma metų laiką iliustruojanti didžioji kortelė, ir jie bendromis jėgomis kuria pagal paveikslėlį pasakojimą. B) Ant suolo dedamas vienas piešinėlis. Mokiniai po lygiai pasidalija gautas korteles su iliustracijomis. Tada visi iš eilės parenka po vieną pateiktam metų laikui tinkamą piešinėlį, deda jį ant suolo ir žodžių junginiu arba visu sakiniu įvardija, kas jame pavaizduota. Netinkamai parinkta kortelė dedama į šalį. Kai ant suolo atsiduria visos metų laiką iliustruojančios kortelės, mokiniai grupėmis kuria pasakojimą ir pristato jį visai klasei. Taip visi mokiniai per pamoką turi galimybę kalbėti užsienio kalba, ugdosi monologinės kalbos gebėjimus, mokosi jungti sakinius į logišką visumą. Žaidimas „Mano pomėgiai“ Sukarpomos klausimų ir atsakymų pomėgių tema kortelės. Mokinių pora gauna korteles, ant kurių surašyti pavieniai žodžiai. Iš jų kiekviena pora turi sudaryti visus įmanomus klausimus ir atsakymus. Laimi ta pora, kuri greičiausiai ir taisyklingai juos sudeda. Galima žaisti ir grandinėle. Kiekvienas mokinys gauna tik po vieną sukarpytą sakinį. Vienas mokinys sudeda klausimą ir garsiai jį perskaito, o kitas mokinys sudeda atsakymą į tą klausimą ir taip pat garsiai perskaito. Žaidimai poromis ir grupėmis Mokinius suskirstome į tiek grupių, kiek yra žaidimų lapų ar didaktinės medžiagos komplektų. Tinka žaisti su kauliuku. Žaidimai „Klausimas – atsakymas“ ir „Kas ką daro?“ skirti žaisti poromis ar nedidelėmis grupėmis, kai atsakoma į klausimą ir klausiama kito savo grupės draugo. Taip organizavus darbą suteikiama galimybė kalbėti visiems mokiniams. Kadangi tai yra žaidimas, mokiniai jaučiasi saugūs, nebijo klysti. Ugdomi gebėjimai ne tik bendrauti, bet ir suprasti pašnekovo kalbą, jo pateikiamus klausimus, kartu pasikartojama leksika ir praktiškai taikomos kalbos vartojimo taisyklės. Klausimai ir atsakymai yra labai įvairūs, nes mokiniams tenka vis kitos spalvos žvaigždutė, reikalaujanti vartoti vis kitą kalbos formą. Žaidžiant žaidimą „Kas ką daro?“ pakartojami ir įtvirtinami veiksmažodžiai, jų formos, nes piešinėlio rėmo spalva nurodo, kuriuo asmeniu reikia atsakyti į pateiktą klausimą.