Sensorinės veiklos kortelės. Margarita Jurevičienė, Lijana Giedraitienė, Vaida Linkuvienė, Atena Žymantienė

SENSORINĖS VEIKLOS LENTA

Metodinę priemonę sudaro:

Sensorinės veiklos lenta, kurioje pateikti 102 paveikslėliai, vaizduojantys skirtingas sensorines veiklas

(Lenta pagaminta iš 3 mm aliuminio kompozito (DIBOND) plokštės. Ši plokštė pasižyminti lengvumu ir dideliu standumu. Lentą galima kabinti lauke, ji yra atspari temperatūros pokyčiams, drėgmei ir saulės spinduliams, dydis – 90 x 60 cm.) 

ir šios 102 sensorinės veiklos kortelės (vienos plastikinės kortelės dydis – 4,5 x 5,5 cm). Kortelės yra sensorinės lentos priedas ir skirtos naudoti individualiai. Prie jų, jeigu reikia, galima priklijuoti lipukus (į komplektą neįeina, įsigijami savarankiškai). 
 

„Kai koridoriuje visi bėgioja ir garsiai kalba, atrodo, kad galva sprogs. Užsidedu kapišoną, bet triukšmas vis tiek girdisi. Labiausiai laukiu, kada galėsiu eiti į klasę, kur tyliau.“ (Vakaris, 9 metai)
„Per pamokas sunku sėdėti vietoje. Kojos pačios nori judėti, rankos visada ieško, ką spausti ar sukti. Jei negaliu judėti, pradeda skaudėti nugarą, o galvoje atsiranda toks rūkas.“ (Ignas, 15 metų)
„Valgykloje man labai sunku. Visi kvapai maišosi, nuo jų pasidaro bloga. Dažniausiai valgau tik bandelę arba jogurtą, nes kito maisto negaliu užuosti. Tada paskaitose jaučiuosi pavargusi ir alkana.“ (Rugilė, 21 metai)
„Darbo dieną labiausiai vargina garsai – kolegų pokalbiai, telefonai, spausdintuvas. Jau po kelių valandų jaučiuosi išsekęs. Padeda, jei išeinu bent kelioms minutėms į lauką. Vakare privalau sportuoti, nes kitaip atrodo, kad kūnas negauna, ko jam reikia.“ (Tomas, 32 metai)

Sensorinės veiklos lenta – tai metodinė priemonė, sudaryta iš įvairių veiklos pavyzdžių, skirtų skirtingiems sensoriniams poreikiams (regos, klausos, uoslės, skonio, lytėjimo, vestibuliniams, propriorecepciniams) patenkinti. Ji naudojama siekiant padėti asmenims reguliuoti sensorinę patirtį, mažinti sensorinį diskomfortą aplinkoje, gerinti koreguliaciją ir savireguliaciją ir sėkmingai atlikti kasdienę veiklą. Lentoje pateiktos vaizdinės užuominos padės pa(si)rinkti ir pritaikyti tinkamas veiklos rūšis sudarant sensorinę dietą (ar jos elementus) ir organizuojant sensorines pertraukas tiek struktūruotos, tiek nestruktūruotos aplinkos sąlygomis.

SENSORINĖS VEIKLOS TURINYS
Su jutimais susijusios veiklos paveikslėliai (skirtingų spalvų rėmeliai žymi skirtingas sensorines sistemas)
• Vaizdinė (vaizdų suvokimo) veikla. Susijusi su šviesos, spalvų, formų ir judesių suvokimu akimis. Lentoje paveikslėliai pažymėti violetiniu rėmeliu: Būti palapinėje, Žaisti skaitmeninius mokomuosius žaidimus, Rodyti mimikas veidrodyje, Veikti su žibintuvėliu, Eiti pagal nuorodas, Konstruoti, Eiti pro šviesos pluošto užuolaidas, Žaisti prie šviesos stalo, Skaityti, Stebėti lavos lempą, Stebėti šviesas, Dėlioti dėlionę, Konstruoti lego, Spalvinti mandalą.
• Lytėjimo veikla. Susijusi su odos receptorių, atsakingų už prisilietimo, spaudimo, temperatūros ar skausmo jutimą, aktyvinimu. Lentoje paveikslėliai pažymėti tamsiai žaliu rėmeliu: Naudotis pojūčių žaislais, Lipdyti, Žaisti su smėliu, Eiti pojūčių taku, Naudotis masažuokliu, Drėkinti rankas losjonu / kremu, Žaisti plojimo žaidimus, Piešti pirštais, Verti, Žaisti su vandeniu, Naudotis vibruojančia priemone, Naudotis šildykle / šaldykle, Spaudyti burbuliukus, Jausti vėją.
• Girdimoji (garsų suvokimo) veikla. Susijusi su aplinkos garsų, muzikos, kalbos ar triukšmo suvokimu. Lentoje paveikslėliai pažymėti rožiniu rėmeliu: Užsidėti garsą slopinančias ausines, Keisti kūno padėtį pagal garso signalą, Ritmuoti, Kalbėti per garsiakalbį, Klausyti ramios muzikos, Spaudyti mygtukus, Žaisti su robotu, Klausyti baltojo triukšmo, Klausyti garso knygų.
• Burnos motorikos aktyvinimo, uoslės pojūčių suvokimo veikla. Susijusi su valgymu ir maisto skonio, tekstūros, taip pat įvairių kvapų atpažinimu. Lentoje paveikslėliai pažymėti geltonu rėmeliu: Užkandžiauti, Gerti šaltą vandenį per šiaudelį, Gerti jogurtą per šiaudelį, Minkyti kvepiantį modeliną, Naudoti difuzorių, Piešti kvepiančiais flomasteriais, Pūsti balioną, Žaisti su vėjo malūnėliu, Pūsti muilo burbulus, Purkšti ir uostyti kvapus.
• Vestibulinė veikla. Susijusi su kūno judėjimu, krypties ir greičio suvokimu. Lentoje paveikslėliai pažymėti mėlynu rėmeliu: Mankštintis ant gimnastikos sienelės, Šokinėti ant batuto, Šokinėti su šokdyne, Nešti ant galvos knygas, Eiti suoliuku, Lįsti pro tunelį, Suptis supamojoje kėdėje, Suptis supamajame krėsle, Šokinėti ant šokliuko, Mankštintis su terapiniu kamuoliu, Balansuoti ant balansinės lentos, Mesti į dėžę lėktuvėlį, Balansuoti, Šokinėti ant terapinio kamuolio, Sėdėti ant balansinės pagalvės, Mesti žiedus ant kėglių, Nešti ką nors šaukšte, Sukti lanką, Žaisti kėgliais, Mėtyti strėles į taikinį, Eiti per balansines pagalves, Eiti pasivaikščioti, Žygiuoti, Žaisti „Klases“.
• Propriorecepcinė veikla. Susijusi su kūno padėties erdvėje suvokti, judesių ir jėgos koordinavimu. Lentoje paveikslėliai pažymėti šviesiai žaliu rėmeliu: Stumti sieną, Traukti sunkų daiktą, Remtis nugara į sieną, Mankštintis su kūno kojine, Mankštintis su treniruokliais, Mankštintis su gimnastikos guma, Vaikščioti ant rankų, Spausti kamuoliu, Valyti lentą, Žaisti kamuoliukų baseine, Apkabinti save, Spausti delnus, Mėgdžioti gyvūnų judesius, Veikti su pasunkintu kamuoliu, Dėvėti pasunkintą liemenę, Naudoti pasunkintą priemonę, Nešti kuprinę, Naudoti pasunkintą antklodę, Su(si)sukti į pasunkintą antklodę, Medituoti.

Veiklos pobūdį nurodantys ženklai
Ant visų aptartų veiklos paveikslėlių rodyklėmis nurodytas jos pobūdis: veikla gali būti aktyvinanti, organizuojanti arba raminanti (žr. toliau). Į tai reikia atkreipti dėmesį, kai svarbu, kad veikla darytų asmeniui norimą poveikį. Visgi nederėtų pamiršti, kad ta pati sensorinė veikla ne visada veikia vienodai: vieną asmenį ji gali raminti, o kitą – aktyvinti, arba vienu atveju ji gali slopinti, o kitu – žadinti.

Rodyklė į viršų – aktyvinanti veikla. Tokia veikla stimuliuoja sensorinę sistemą, didina budrumą ir energijos lygį. Ji dažnai pasirenkama, kai reikia sužadinti dėmesį, pasiruošti užduočiai ar tiesiog palaikyti aktyvumą. Aktyvinančios veiklos pavyzdžiai: šokinėjimas ant batuto, pasivaikščiojimas pojūčių taku, lanko sukimas, žaidimai su šviesos ar garso įrenginiais ir kt.
Rodyklė į šonus – organizuojanti veikla. Ji leidžia palaikyti pusiausvyrą, sutelkti dėmesį, teigiamai veikia judesių koordinaciją ir savireguliaciją. Tokia veikla padeda asmeniui išlikti susikaupusiam, efektyviau atlikti užduotis ir tinkamai reaguoti į aplinkos dirgiklius. Organizuojančios veiklos pavyzdžiai: dėlionės dėliojimas, lego konstravimas, balansavimas ant balansavimo lentos ir kt.
Rodyklė į apačią – raminanti veikla. Ši veikla slopina sužadintą nervų sistemą, padeda atkurti emocinę pusiausvyrą ir sumažinti sensorinę perkrovą. Ji dažnai taikoma norint susilpninti intensyvių dirgiklių poveikį ir užtikrinti galimybę nusiraminti. Raminančios veiklos pavyzdžiai: stiprus spaudimas, lėtas sūpavimasis, ramios muzikos klausymas, kvėpavimo pratimai ir kt.

Kiti paveikslėliai
• Energijos lygio paveikslėliai (Per žemas energijos lygis, Tinkamas energijos lygis, Per aukštas energijos lygis), lentoje pažymėti oranžiniu rėmeliu, padeda įvardyti esamą aktyvumo, vidinių jėgų lygį. Kad veikla būtų produktyvi, esant per aukštam energijos lygiui (kai sunku susikaupti ir atlikti numatytas užduotis) rekomenduojama rinktis raminančią arba organizuojančią veiklą, o esant per žemam lygiui – aktyvinančią veiklą. Net ir esant tinkamam energijos lygiui naudinga užsiimti sensorine veikla, nes ji padeda išlaikyti dėmesingumą, emocinį stabilumą ir užtikrina sklandų perėjimą nuo vienos dienos veiklos prie kitos.
• Laikmačio paveikslėlis reiškia, kad realiu laikmačiu (jis parenkamas pagal individualius vaiko poreikius: tai gali būti įprastinis laikmatis, begarsis, smėlio laikrodis ir pan.) nustatoma sensorinės veiklos trukmė. Galimybė iš anksto žinoti, kiek laiko truks pasirinkta ar paskirta veikla, mažina nerimą, padeda susikaupti ir lengviau pereiti nuo vienos veiklos prie kitos.
• Veiklos tempo paveikslėliai (Lėčiau, Greičiau, Stop) padeda reguliuoti sensorinės veiklos atlikimo tempą. Lentoje jie išskirti raudonu rėmeliu.
• Paveikslėlis Giliai kvėpuoti padės per daug susijaudinusiam, stresą ar nerimą jaučiančiam asmeniui priminti, kad reikia nusiraminti ar sutelkti dėmesį.
Sensorinės veiklos paveikslėliai yra sunumeruoti, todėl numatytą veiklą galima įvardyti tiek pavadinimu, tiek numeriu. Veiklos numerius galima užrašyti popieriaus juostelėje, pažymėti šalia užduočių tvarkaraštyje, dienotvarkėje ar kitur. Pavyzdžiui, 5 minučių trukmės sensorinės pertraukėlės metu galima pasiūlyti 26 ir 34 numeriais pažymėtą veiklą (Remtis nugara į sieną, Apkabinti save).

Svarbu, kad šia metodine priemone galėtų naudotis visi, nes jos taikymas vienam asmeniui gali didinti atskirtį.

Patarimai, kaip naudotis SENSORINĖS VEIKLOS LENTA sudarant sensorinę dietą ir organizuojant sensorines pertraukas
Svarbu švietimo pagalbos teikėjui(-ams) (ergoterapeutui, specialiajam pedagogui, logopedui ir kt.) kartu su asmeniu, patiriančiu sensorinius iššūkius, jo tėvais, globėjais ar rūpintojais, taip pat mokytojais, vaiko padėjėjais ir kitais ugdytojais kelti toliau pateiktus klausimus ir ieškoti į juos atsakymų.
Kokio pobūdžio sensoriniai sunkumai patiriami (lytėjimo, regos, klausos, uoslės, skonio, propriorecepciniai, vestibuliniai)?
Į kokius sensorinius dirgiklius reaguojama neįprastai? Ar yra galimybė jų išvengti?
Kokios situacijos, aplinkybės, pojūčiai sukelia nepageidaujamą elgesį?
Kokie sensoriniai sunkumai ir kaip daro įtaką kasdieniam gyvenimui?
Kaip sensoriniai sunkumai veikia tada, kai jie išsprendžiami?
Su kokiais sensoriniais sunkumais susiduriama, kai aplinkoje (ugdymo įstaigoje, namuose ir kitur) didėja sensoriniai poreikiai?
Ar visi švietimo pagalbos teikimo specialistai įžvelgia tuos pačius sunkumus?
Kokie elgesio sunkumai kyla ugdymo įstaigoje, namie, bendruomenėje?
Kaip į panašius stimulus reaguojama skirtingoje aplinkoje (namuose, mokykloje, skirtingose klasės erdvėse)?
Kas dirgina ir sukelia nemalonius pojūčius?
Kada vertėtų taikyti raminimo būdus, o kada – aktyvinimo ir kaip juos derinti?

Taip pat svarbu:
stebint atliekamą veiklą ir reakcijas nustatyti galimą užsiėmimų intensyvumą;
stebėti ir fiksuoti, kada pasireiškia ir kaip kinta emocijos, elgesys;
stebėti, kaip skirtingi aplinkos dirgikliai (šviesa, garsas, prisilietimai ir kita) didina ar mažina gebėjimą savarankiškai atlikti vieną ir kitą veiklą;
prieš reaguojant į netinkamą elgesį, jį išanalizuoti ir atsakyti į klausimą, kodėl jis kyla;
asmeniui, patiriančiam sensorinius iššūkius, pasiūlyti apmąstyti atliekamą veiklą ir kartu tai aptarti.

Labai svarbu, kad tėvai, globėjai, rūpintojai ir specialistai (ergoterapeutai, specialieji pedagogai, logopedai, mokytojai ar kiti ugdytojai) veiktų kaip komanda, taikytų tinkamas prevencines priemones, tokias kaip sensorinės pertraukėlės ar sensorinės dietos (ar jų elementai), kurios padėtų vaikui ar vaikų grupei geriau jaustis ir atlieptų skirtingus poreikius. Organizuojant šią veiklą ne mažiau svarbu tai, kad asmuo, patiriantis sensorinių pojūčių iššūkių, būtų išgirstas, įtrauktas į sprendimų priėmimą ir laikomas visaverčiu komandos nariu. Tai leistų stiprinti jo savarankiškumą, pasitikėjimą savimi ir užtikrintų, kad parinktos priemonės ir (ar) veikla atitiktų realius asmens poreikius ir būtų jam priimtinos.